gurinti — gùrinti vksm … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gurinti — gùrinti ( yti), ina, ino caus. gurti. 1. Kv trupinti: Tu, vaike, duonos nevalgai, tik gùrini Vs. Kam gùrini duonikę su tuo peiliu, pasiimk aštresnį Trg. 2. N daužyti, mušti, laužyti, ardyti, maigyti: Atėję langus gùrina Arm. Gùrina molinį… … Dictionary of the Lithuanian Language
gūrinti — gū̃rinti vksm. Kur̃ ji̇̀s gū̃rina? … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgurinti — apgùrinti tr. apdaužyti: Tik kūkeliu nagus sau apgurino rš. | refl. tr.: Du rozu puolei, kulnus apsigùrinai! Srj. gurinti; apgurinti; atgurinti; įgurinti; išgurinti; nugurinti; pagurinti; pargurinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atgurinti — atgùrinti tr. 1. atkirsti, atmušti: Ji man kirviapente sudžiūvusio sūrio atgùrino Lš. | refl. tr.: Nagus atsigùrytau (imdamas akmenis) Vrn. 2. atgabenti: Atgurinau malkų vežimą Skdv. gurinti; apgurinti; atgurinti; įgurinti; išgurinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atgūrinti — atgū̃rinti intr. susikūprinus palengva ateiti: Atėjo senelis, atgū̃rino PnmR. Žiūrėk, tas vėl atgū̃rina su maišu Snt. gūrinti; atgūrinti; išgūrinti; nugūrinti; pasigūrinti; pargūrinti; prigūrinti … Dictionary of the Lithuanian Language
giurinti — giùrinti, ina, ino intr. eiti susilenkus iš palengvo, gūrinti: Mažas senas žmogelis giùrina keleliu Srv … Dictionary of the Lithuanian Language
gurinimas — gùrinimas sm. (1) → gurinti 1: Nereikalingas duonos gurinimas Lš … Dictionary of the Lithuanian Language
gurinėti — gurinėti, ėja, ėjo tr. daužyti, mušti, gurinti: Motka iš tos boliesties (skausmo) gurinėja galvą apie sieną Arm … Dictionary of the Lithuanian Language
guriuoti — guriuoti, iuoja, iãvo intr. eiti susilenkus, gūrinti: Kareiviai guriuoja vienas paskui kitą už kalniuko Žl … Dictionary of the Lithuanian Language